- vištatupis
- 1 vìštatupis sm. (1) RŽ, DŽ, NdŽ, OGLII11, vištãtupis (1) P.Aviž(Grl), Pšl, vištatupỹs (34b)
1. Plik vištų tupėjimo vieta, ppr. vištidė.
2. LKAI183(Raud) vištų tūpimo laikas, pavakarys: Vìštatupis – ir jy eina miegot DrskŽ.
3. Pc, Krkn žr. vištalaktis 4: Vištatupiu serga, kai į pavakarę nebemato Grž. Užpuolė vištãtupis – kad tik saulė nusileidė, ir nebemato Pc. Ar vìštatupis užpuolė ar kas, kad tupi ir tupi namie Jnšk. Bene vìštatupis tave užpuolė, kad durų nebepataikai [vakare] Trs. Negalima miegot leidžiantis saulei – vištatupis užpuls LTR(Sdb). Gavus vištatupį, reikia vandeniu prie vištų nusiprausti, per užpakalį vanduo išpilti ant vištų ir neatsigręžus nueiti – akys pagys TŽIII356.
◊ vìštãtupį laikyti (palaikyti) temstant būti be šviesos: Palaikyti vištãtupį, t. y. atsigulti par pryblindą J. Mat dar šviesos nedegame, laikome vištãtupį Stak.
Dictionary of the Lithuanian Language.